Žemaičių Kalvarijos bazilika – tai ketvirtoji bažnyčia, mūrinė, pastatyta XIX a. pr. pagal architekto Augustino Kasauskio projektą. 1896 m. bažnyčia degė, atstatyta įgijo dabartinę išvaizdą. Popiežius Jonas Paulius II 1988 m. bažnyčiai suteikė Mažosios bazilikos vardą. 2006 m. popiežiškomis karūnomis vainikuotas stebuklingasis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Kristaus Kančios kelias. Kasmet liepos mėn. pradžioje vyksta Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, pasižymintys žmonių gausa ir archajiškomis žemaičių tradicijomis. Būriai maldininkų lanko 19  koplyčių (20 stočių) Kristaus Kančios kelią (kalvarijas).

Šv. Jono kalnas – tai senasis Gardų piliakalnis, ant kurio stovėjo pilis, vėliau – pirmoji šv. Jono koplyčia. Dabar ant kalno yra dvi Kryžiaus kelio koplyčios.

Kryžauninkės kalne stovi trys Kryžiaus kelio koplyčios. Garsiąją Kryžauninkės koplyčią yra ištapęs dievdirbys Kazys Varnelis. Žvizdro kalnas – senovės kuršių kapinynas. Čia stovi dvi Kryžiaus kelio koplyčios.

Kapinės (Beržų kalnas) – buvusi alkavietė. Kapinėse yra senųjų dominikonų, marijonų, kitų dvasiškių, knygnešių ir kitų žmonių kapai, stovi dvi Kryžiaus kelio koplyčios.

Gardų ozas – kalvotas, puslankio formos pylimas – kalvagūbris, nuo Varduvos upės Žemaičių Kalvarijoje į šiaurės vakarus besitęsiantis net 3,5 km. Jis susidarė ledyno tirpsmo vandenimis suklosčius žvyrą ir smėlį ledo plyšyje.

Netoli Žemaičių Kalvarijos yra Šarnelė – nuo XVI a. pr. žinomas kaimas. Čia gimė, kūrė ir palaidotas poetas Vytautas Mačernis. Kraštotyrininko Konstantino Bružo sumanymu, poeto mėgstamos vietos įamžintos Akmeninėse vizijose. Žemaičių Kalvarijoje veikia poeto Vytauto Mačernio muziejus. Yra  atminimo lenta – paženklinta poeto žūties vieta.

Šarnelės piliakalnis, dar vadinamas Švedkalniu – archeologijos paminklas, kurio papėdėje buvo senovės gyvenvietė, o šalia –  ir alkvietė. Jį kasinėjant rasta kuršių laikotarpiui būdingų archeologinių radinių.

Žemaičių Kalvarija – seniūnijos centras. Seniūnijoje gyvena 1970 žmonių, miestelyje apie 696 (2011 m. gyventojų surašymo duomenimis). Seniūnijoje yra 26 kaimai, veikia Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazija (prie jos stovi medžio skulptūra knygnešiui V. Juškai, skulptorius liaudies meistras V. Ulevičius, netoliese yra sutvarkytas skveras su M. Valančiaus skulptūra), Vytauto Mačernio biblioteka, kultūros centras, Vytauto Mačernio muziejus, vaikų dienos centras „Vilties Vėrinėliai“,  Caritas skyriaus senelių globos namai, ambulatorija.

Pirmoji kryptis – pagalba žmogui. Dirbdami kartu su Baltijos labdaros fondu padėjome sunkiau besiverčiančioms bendruomenės šeimoms. Bendruomenė gyventojams padovanojo 10 telyčių, 50 avių, 25 bičių šeimas, apie 400 triušių, po vieną maišą sėklinių bulvių, aviečių, braškių daigų. Vėliau užaugintą prieauglį ar daigą žmonės turėjo perdovanoti kitai šeimai. Toks projektas tęsėsi 6 metus, projekte dalyvavo virš 100 šeimų.

Bendruomenė įkūrė Amelijos Čėsnos vardo paramos vaikams našlaičiams fondą. Vaikams našlaičiams buvo skiriama finansinė parama du kartus per metus: pasiruošti mokyklai ir Kalėdiniam stalui.

Antroji kryptis – kultūriniai – švietimo projektai. Bendruomenė jau keletą metų vykdo projektą ,,Žymių žmonių ar įvykių įamžinimas“. Jo metu atidengtos 5 atminimo lentos, padedant savivaldybei pastatytas paminklas poetui V. Mačerniui ,,Išeinančiam anapilin“ bei vyskupui M. Valančiui. Įvykdytas projektas ,,Kartu dainoj ir giesmėj“, kurio metu įsigyta Bazilikos chorui ir moterų ansambliui koncertinių rūbų bei aparatūros. 2020 m. Žemaičių Kalvarijos bendruomenė ,,Gardai“ dalyvavo projekte ,,Prisijungusi Lietuva“ ir tapo projekto laimėtoja. Nuo 2015 metų vykdomas projektas „Ieškok šviesos naktyje“, tai didžiulis renginys, kurio metu Žemaičių Kalvarijos erdvės apšviečiamos lazeriais, šviesų pasirodymais. Kasmet organizuojama ir bendruomenės šventė gyventojams. Taip pat bendruomenė „Gardai“ 2020 metais tapo bendruomenių įtinklinimo projektų konkurso nugalėtoja. Žemaičių Kalvarijos bendruomenė garsėja savo tradicijomis, puoselėjančiomis papročius ir kultūrą. Žemaičių Kalvarijos miestelis ir jo kaimai turi didelę istorinę praeitį, todėl bendruomenės vienas iš tikslų nepamiršti kas praeita, bet ir gyventi ateitimi, organizuojant, telkiant, aktyvinant bendruomenės narius, o ypač aplinkinių kaimų gyventojus.

Trečioji kryptis – viešųjų erdvių ir pastatų renovacija ir jų pritaikymas bendruomenės poreikiams. Pastatyta viešoji bendruomenės pirtis, sutvarkyta jos aplinka, renovuotas mokyklos stadionas, kartu su mokykla įrengtas skveras vyskupui Motiejui Valančiui, renovuotas poeto Vytauto Mačernio muziejaus pastatas.

Bendruomenės nariai nėra abejingi šalia esančių žmonių nelaimėms. Organizuojami lėšų rinkimai, jų stokojančioms šeimoms, susitelkiant padedama nukentėjusiems nuo gaisro nelaimės.

Bendruomenės moterys aktyviai dalyvavo akcijoje „Numegzkime 1000 kojinaičių naujagimiams, kurie į šį pasaulį atėjo per anksti“. Taip pat bendruomenės taryba kartu su seniūnijos socialinėmis darbuotojom keletą metų organizavo akciją „Pasidalinkim“.

Kartu su kultūros centru, jaunimo klubu „Kartu kvadratu“, vaikų dienos centru „Vilties vėrinėliai“ bei kitais savanoriais kasmet organizuojamos velykinės ir kalėdinės popietės tų šeimų vaikams, kuriems reikia didesnio dėmesio bei pagalbos.

Vykdyta iniciatyva „Gerumo angelas“ – buvo renkami tie bendruomenės nariai, kurie verti to vardo.

Jau kelinti metai bendruomenė organizuoja „Gražiausios sodybos“ konkursą – tikslas, kad kasmet gražiai besitvarkančių sodybų daugėtų. Kasmet stengiamasi aplankyti kuo daugiau sodybų ne tik miestelyje, bet ir kaimuose. Gražiai besitvarkančių sodybų skaičius didėja. Sodybų bei jų šeiminkų pagerbimas vyksta kasmetinės miestelio šventės metu.

Kiekvienų metų pabaigoje vyksta bendruomenės ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptariami praėję metai, įvertinami padaryti darbai .