Miestelio istorija

Žemaičių Kalvarija yra viena garsiausių Žemaitijos vietovių. Žemaičių Kalvarija – mažas miestelis Plungės rajone, Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje, prie Varduvos upės, įtekančios i Ventą. Anksčiau miestelis buvo vadinamas Gardais. Rašytiniuose šaltiniuose Gardai minimi nuo 1253 m. Miestelis - urbanistikos paminklas, savito radialinio plano. Senieji keliai čia susipynė su kalvarijomis ir susiformavo raizgių gatvių tinklas. Miestelis įdomus ne dėl senumo ar pavienių pastatų, bet dėl liaudiškumo, gamtos ir architektūros vienovės. Žemaičių Kalvarija yra viena iš labiausiai lankomų Lietuvos sakralinių vietovių, įtraukta į popiežiaus Jono Pauliaus II piligriminį kelią. Ant vaizdingų kalvų įsikūrusiame miestelyje ir jo apylinkėse gausu pažintinių, gamtinių kultūros paveldo objektų. baznycia

Žemaičių Kalvarijos bazilika – tai ketvirtoji bažnyčia, mūrinė, pastatyta XIX a. pr. pagal architekto Augustino Kasauskio projektą. 1896 m. bažnyčia degė, atstatyta įgijo dabartinę išvaizdą. Popiežius Jonas Paulius II 1988 m. bažnyčiai suteikė Mažosios bazilikos vardą. 2006 m. popiežiškomis karūnomis vainikuotas stebuklingasis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Kristaus Kančios kelias. Kasmet liepos mėn. pradžioje vyksta Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, pasižymintys žmonių gausa ir archajiškomis žemaičių tradicijomis. Būriai maldininkų lanko 19  koplyčių (20 stočių) Kristaus Kančios kelią (kalvarijas). Šv. Jono kalnas – tai senasis Gardų piliakalnis, ant kurio stovėjo pilis, vėliau – pirmoji šv. Jono koplyčia. Dabar ant kalno yra dvi Kryžiaus kelio koplyčios. Kryžauninkės kalne stovi trys Kryžiaus kelio koplyčios. Garsiąją Kryžauninkės koplyčią yra ištapęs dievdirbys Kazys Varnelis. Žvizdro kalnas – senovės kuršių kapinynas. Čia stovi dvi Kryžiaus kelio koplyčios. Kapinės (Beržų kalnas) – buvusi alkavietė. Kapinėse yra senųjų dominikonų, marijonų, kitų dvasiškių, knygnešių ir kitų žmonių kapai, stovi dvi Kryžiaus kelio koplyčios.

Gardų ozas – kalvotas, puslankio formos pylimas – kalvagūbris, nuo Varduvos upės Žemaičių Kalvarijoje į šiaurės vakarus besitęsiantis net 3,5 km. Jis susidarė ledyno tirpsmo vandenimis suklosčius žvyrą ir smėlį ledo plyšyje.

 Netoli Žemaičių Kalvarijos yra Šarnelė – nuo XVI a. pr. žinomas kaimas. Čia gimė, kūrė ir palaidotas poetas Vytautas Mačernis. Kraštotyrininko Konstantino Bružo sumanymu, poeto mėgstamos vietos įamžintos Akmeninėse vizijose. Žemaičių Kalvarijoje veikia poeto Vytauto Mačernio muziejus. Yra  atminimo lenta - paženklinta poeto žūties vieta.

Šarnelės piliakalnis, dar vadinamas Švedkalniu – archeologijos paminklas, kurio papėdėje buvo senovės gyvenvietė, o šalia -  ir alkvietė. Jį kasinėjant rasta kuršių laikotarpiui būdingų archeologinių radinių.

Žemaičių Kalvarija – seniūnijos centras. Seniūnijoje gyvena 2500 žmonių, miestelyje apie 780. Seniūnijoje yra 26 kaimai, veikia Žemaičių Kalvarijos vidurinė mokykla (prie jos stovi medžio skulptūra knygnešiui V. Juškai, skulptorius liaudies meistras V. Ulevičius), biblioteka, paštas, kultūros centras, vaikų darželis, vaikų dienos centras, senelių globos namai, ambulatorija.

kalnas

Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos seniūnijos bendruomenė ,,Gardai“

Bendruomenė ,,Gardai" susikūrė 2003 metais ir veikė visos Žemaičių Kalvarijos seniūnijos teritorijoje. Bendruomenė dirba pagal šūkį, kad ,,Žemaičių Kalvarijoje būtų gera gyventi", todėl visų darbų centre yra žmogus. Vienas iš tikslų, kad visos organizacijos, esančios Žemaičių Kalvarijoje, parapija, seniūnija, kultūros centras, mokykla ir bendruomenė siektų vieno bendro tikslo ir dirbtų kartu. Nuo susikūrimo pradžios bendruomenė dirba keliomis kryptimis.

Pirmoji kryptis - pagalba žmogui. Dirbdami kartu su Baltijos labdaros fondu padėjome sunkiau besiverčiančioms bendruomenės šeimoms. Padovanojome 10 telyčių, 50 avių, 25 bičių šeimas apie 400 triušių, po vieną maišą sėklinių bulvių, aviečių, braškių daigų. Vėliau užaugintą prieauglį ar daigą turėjo perdovanoti kitai šeimai. Toks projektas tęsėsi 6 metus, projekte dalyvavo virš 100 šeimų. Įkūrėme Amelijos Čėsna vardo paramos vaikams našlaičiams fondą. Vaikams našlaičiams skiriame finansinę paramą du kartus per metus: pasiruošti mokyklai ir Kalėdiniam stalui.

Antroji kryptis - kultūriniai - švietimo projektai. Bendruomenė jau keletą metų vykdo projektą ,,Žymių žmonių ar įvykių įamžinimas". Jo metu atidengėme 5 atminimo lentas, pastatėme padedant savivaldybei paminklą poetui V. Mačerniui ,,Išeinančiam anapilin" bei vyskupui M. Valančiui. Vykdėme projektą ,,Kartu dainoj ir giesmėj", kurio metu įsigijome Bazilikos chorui ir moterų ansambliui koncertinių rūbų bei aparatūros. Žemaičių Kalvarijos bendruomenė garsėja savo tradicijomis , puoselėjančiomis papročius ir kultūrą.   Žemaičių Kalvarijos miestelis ir jo kaimai turi didelę istorinę praeitį, todėl bendruomenės vienas iš tikslų nepamiršti kas praeita, bet ir gyventi   ateitimi, organizuojant, telkiant, aktyvinant bendruomenės narius, o ypač aplinkinių kaimų gyventojus.

Trečioji kryptis - viešųjų erdvių ir pastatų renovacija ir jų pritaikymas bendruomenės poreikiams. Pastatyta viešoji bendruomenės pirtis, sutvarkyta jos aplinka, renovuotas mokyklos stadionas, kartu su mokykla įrengtas skveras vyskupui Motiejui Valančiui, renovuotas poeto Vytauto Mačernio muziejaus pastatas. Labiausiai pavykęs projektas – viešoji bendruomenės pirtis.

Mūsų bendruomenės nariai nėra abejingi šalia esančių žmonių nelaimėms. Organizavome lėšų rinkimą bendruomenės narei – studentei, vienai šeimai iš surinktų pinigų buvo nupirktas arklys, nukentėjusiems nuo gaisro (trys šeimos) buvo suteikta materialinė pagalba. Labai aktyviai mūsų moterys dalyvavo akcijoje „Numegzkime 1000 kojinaičių naujagimiams, kurie į šį pasaulį atėjo per anksti“. Ar žinai, kad ištiesdamas ranką kitam, tampi geresnis. Pasidalinkim, juk padalinta riekė virsta kepalu. Taigi mūsų bendruomenės taryba kartu su seniūnijos socialinėm darbuotojom keletą metų organizavo akciją „Pasidalinkim“.
Kartu su kultūros centru, jaunimo klubu, vaikų dienos centru bei kitais savanoriais kasmet organizuojame velykines ir kalėdines popietes vaikam tų šeimų, kuriems reikia pagalbos. „Gerumo angelas“ - buvo renkami bendruomenės nariai verti to vardo, tikrai pajutome, kad aplinkui daug gerų žmonių.
Jau kelinti metai mūsų bendruomenė organizuoja „Gražiausios sodybos“ konkursą - tikslas, kad kasmet gražiai besitvarkančių sodybų daugėtų. Kasmet stengiamės aplankyti kuo daugiau sodybų ne tik miestelyje, bet ir kaimuose. Gražiai besitvarkančių sodybų skaičius didėja, išaiškiname ir gražiai besitvarkančią įstaigą. Jų pagerbimas vyksta miestelio šventės metu.